UTENOS R. VYŽUONŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS NUOSTATAI

 

I. BENDROJI DALIS

 

1.Mokyklos pavadinimas – Utenos r. Vyžuonų pagrindinė mokykla (toliau – Mokykla),sutrumpintas mokyklos pavadinimas – Vyžuonų mokykla.

2.Mokykla savo veiklą pradėjo 1864 m. rugsėjo 1 d.

3.Mokykla yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, turinti viešojo juridinio asmens statusą, antspaudą su herbu ir įstaigos pavadinimu, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas banke.

4.Mokyklos grupė – bendrojo lavinimo mokykla.

5.Mokyklos tipas- pagrindinė mokykla.

6.Mokyklos buveinė – Šilo 6, Vyžuonų mstl..LT-2837, Utenos rajonas.

7.Mokymo kalba – lietuvių.

8.Mokyklos steigėjas – Utenos rajono savivaldybė, adresas – Utenio a. 4, LT-28503, Utena (toliau – steigėjas).

9.Mokyklos veiklą  koordinuoja Utenos rajono savivaldybės administracija.

10.Mokymo forma – dieninė.

11.Pagrindinė mokyklos veiklos rūšis – pagrindinis ugdymas (kodas 85.31.10)

12.Kitos veiklos rūšys – ikimokyklinis ugdymas (kodas 85.10.10 ), priešmokyklinis ugdymas (kodas 85.10.20 ), pradinis mokymas ( kodas 85.20 ), bibliotekos, archyvų veikla (kodas 91.10),maitinimo paslaugų teikimas (kodas 56.29), švietimui būtinų paslaugų veikla (kodas 85.60).

13.Mokykla išduoda šiuos -pažymėjimus: Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, Pradinio išsilavinimo pažymėjimą, Mokymosi pasiekimų pažymėjimą ir kitus pažymėjimus Švietimo ir  mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

 

II. MOKYKLOS PASKIRTIS, TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

 

14.Mokyklos paskirtis – išugdyti asmenį, įgijusį dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, tautinį sąmoningumą,siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.

15.Teikiant ikimokyklinį ugdymą, mokyklos tikslas – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros taip pat įvairius etninius, socialinius, pažintinius poreikius.

16.Teikiant priešmokyklinį ugdymą, laiduojant vaiko asmenybės skleidimąsi mokyklos tikslas –ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam ugdymuisi mokykloje.

17.Teikiant pradinį ugdymą, mokyklos tikslas – išugdyti sveiką, aktyvų, kūrybingą, elementaraus raštingumo ir socialinių, informacinių, pažintinių, veiklos gebėjimų bei vertybinių nuostatų pagrindus įgijusį vaiką.

18.Teikiant pagrindinį ugdymą, laiduojant darnią asmens dvasinių ir fizinių galių plėtotę, mokyklos tikslas – išugdyti aktyvų, savarankišką, atsakingą, sociokultūrinio raštingumo, būtino sėkmingai socialinei integracijai ir tolimesniam mokymuisi, pagrindus įgijusį mokinį.

19.Pagrindiniai mokyklos uždaviniai:

19.1.užtikrinti darnią prigimtinių mokinio galių plėtotę, puoselėti jo dvasinę kultūrą, pilietiškumą;

19.2. sudaryti mokiniams sąlygas įgyti sociokultūrinio raštingumo pagrindus, padėti išsiugdyti asmeninę, socialinę, pažinimo (kalbinį, matematinį, gamtamokslinį ir technologinį raštingumą) bei kultūrinę kompetenciją, reikalingą sėkmingam iškylančių asmeninio bei socialinio gyvenimo klausimų sprendimui;

19.3. padėti mokiniams išsiugdyti komunikacinius gebėjimus, įgyti informacinės kultūros, kompiuterinio raštingumo pagrindus, atitinkančius šiandienio gyvenimo ir ateities  poreikius;

19.4. atskleisti ir plėtoti kūrybines mokinių galias, ugdyti meninę ie estetinę kompetenciją, padėti įsitraukti į kultūrinį bendruomenės gyvenimą;

19.5. uUgdyti mokinių gebėjimą kritiškai mąstyti, spręsti problemas;

19.6. ugdyti mokinių pasitikėjimą savo jėgomis, iniciatyvumą, savarankiškumą, nusiteikimą imtis atsakomybės, nuostatą ir gebėjimą mokytis visą gyvenimą, tobulėti.

20.Mokyklos funkcijos:

20.1. teikti  ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, pradinį ir pagrindinį išsilavinimą;

20.2. formuoti asmens kompetencijos pagrindus (gebėjimas komunikuoti gimtąja ir užsienio kalba, matematinis, gamtamokslinis ir technologinis raštingumas, informaciniai komunikaciniai gebėjimai, mokėjimas mokytis, tarpasmeninės ir pilietinės kompetencijos, verslumas, kultūrinis išprusimas);

20.3. ugdyti mokinių bendrąsias vertybines nuostatas (pagarbą sau ir kitam, pilietiškumą, patriotizmą, pagarbą tautos tradicijoms, kultūros paveldui, nusiteikimą jį saugoti ir plėtoti; pagarbą demokratijos vertybėms; tolerantišką požiūrį į fizinius, religinius, socialinius, kultūrinius žmonių skirtumus tausojantį santykį su gamtine ir kultūrine aplinka, jos įvairove, nusiteikimą pasirinkti darnaus vystymosi principus atitinkantį gyvenimo būdą; rūpinimąsi kitais;  sąžiningumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, kokybėssiekimą; nuostatą sveikai gyventi)

20.4. plėtoti mokinių bendruosius asmeninius, socialinius, pažinimo, komunikacinius, darbo ir veiklos gebėjimus (mokytis, nuolatos tobulinti įgytus gebėjimus; komunikuoti, rasti, tvarkyti ir perduoti informaciją; kritiškai mąstyti ir spręsti problemas; veikti kūrybiškai, iniciatyviai, prasmingai ir savarankiškai; bendrauti ir bendradarbiauti; dalyvauti mokyklos, vietos bendruomenės gyvenime; pažinti ir puoselėti gamtinę ir kultūrinę aplinką).

20.5. formuoti ir įgyvendinti mokinių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijospatvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, atsižvelgdama į savo moksleivių poreikių įvairovę, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo (-si) būdus ir tempus.

20.6. ugdymo procesą organizuoti nuo kiekvienų metų rugsėjo 1-os dienos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius ugdymo planus;

20.7.sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas, vykdyti alkoholio, tbako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, smurto ir patyčių prevenciją, vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių vykdymą;

20.8. mokykloje organizuoti bibliotekos ir skaityklos veiklą, teikti nemokamai skaityklos irbibliotekos paslaugas reikalingas ugdymo procesui įgyvendinti;

20.9. teikti specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoti specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose klasėse;

20.10. organizuoti mokinių neformalųjį ugdymą, integruoti jį su bendruoju lavinimu;

20.11. inicijuoti, kurti ir dalyvauti švietimo paslaugas plėtojančiuose projektuose;

20.12. užtikrinti mokinių pavėžėjimą į mokyklą ir atgal;

20.13. organizuoti mokyklos valgyklos ir virtuvės veiklą, nemokamai organizuoti socialiai remtinų mokinių maitinimą; mokamai maitinti ikimokyklinės ugdymo grupės vaikus ir kitus mokinius;

20.14. organizuoti pailgintos darbo dienos ir priešmokyklinio ugdymo grupės darbą;

20.15. atlikti mokyklos įsivertinimą;

20.16. vykdyti pagrindinės mokyklos baigimo pažangos ir pasiekimų patikrinimą;

20.17. dalyvauti Švietimo ir mokslo ministerijos ar kitų švietimo institucijų organizuojamuose ugdymo pasiekimų tyrimuose;

20.18. vykdyti rūkymo ir narkomanijos prevenciją;

20.19. kurti mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį;

20.20. dalyvauti ugdymo pasiekimų tyrimuose ir tikrinimuose, inicijuoti juos;

20.21. gali organizuoti ugdymo planuose nenumatytą, valstybės įstatymų reglamentuotą, tėvų mokamą popamokinę veiklą (būreliai ar grupinė nepamokinė vaikų priežiūra);

20.22. organizuoti mokinių kultūrinę-pažintinę veiklą tam panaudojant mokyklos transportą.

 

III. MOKINIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ IR PERĖJIMAS Į KITĄ MOKYKLĄ

 

21. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo 1 iki  5 ( arba 6 ) metų. Mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą priimamas vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas anksčiau gali būti teikiamas tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) prašymu ir jeigu vaikas yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs, bet ne anksčiau, negu jam sueis 5 metai. Atsakingų už vaiko teisių institucijų sprendimu atskiram vaikui jis gali būti privalomas. Prašymai į priešmokyklinio ugdymo grupes priimamai Utenos rajono savivaldybės nustatyta tvarka.

22. Mokytis pagal pradinio ugdymo programą steigėjo nustatyta tvarka priimamas vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai (atskiru atveju – jaunesnis, jeigu jis yra pakankamai šiai programai subrendęs, tėvų prašymu). Būsimųjų pirmokų tėvai turi galimybę pareikšti galimybę dėl mokytojo pasirinkimo.

23. Prašymai į 2-4 klases ir dokumentai apie mokymosi pasiekimus pateikiami mokyklos direktoriui.

24. Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), 14-18 metų vaikas prašymą gali pateikti t u r ė d a m a s vieno iš tėvų (globėjų, įtėvių) raštišką sutikimą.

25. Mokytis kitoje mokykloje pagal pagrindinio ugdymo programą steigėjo nustatyta tvarka priimami vaikai, pateikę mokyklos direktoriui pradinio išsilavinimo pažymėjimą.

Pageidaujantis mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą pateikia prašymą ir dokumentą apie mokymosi pasiekimus ar įgytą išsilavinimą.

26. Mokinys, baigęs adaptuotą pradinio ugdymo programą ir pateikęs mokyklos direktoriui pažymą apie adaptuotos pradinio ugdymo programos baigimą, priimamas mokytis pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą.

27. Mokinys, nebaigęs pradinio, pagrindinio ugdymo programos, tęsti mokslą priimamas pateikęs mokyklos direktoriui mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.

28. Mokinių priėmimo egzaminai, testavimai, orientuoti į žinių tikrinimą, neorganizuojami.

29. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programą priimamas bendra tvarka, o neturintis mokymosi pasiekimų dokumento – mokyklos

direktoriaus įsakymu sudarytai komisijai įvertinus jo mokymosi pasiekimus.

30. Mokinių priėmimo į mokyklą tvarką ir prioritetus nustato mokyklos steigėjas.

31. Mokinio priėmimas mokytis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas įforminamas mokymo sutartimi. Mokymo sutartyje aptariami mokyklos ir mokinio įsipareigojimai, jų nevykdymo pasekmės.

32. Abu sutarties egzempliorius pasirašo mokyklos direktorius ir prašymo pateikėjas. Vienas sutarties egzempliorius įteikiamas prašymą pateikusiam asmeniui, antras – segamas į mokinio asmens bylą.

33. Už vaiką iki 14 metų sutartį pasirašo vienas iš tėvų (įtėvių, globėjų),  14-16 metų vaikas sutartį pasirašo tik turėdamas vieno iš tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) raštišką sutikimą.

34. Mokymo sutartis registruojama Mokymo sutarčių registracijos knygoje.

35. Sudarius mokymo sutartį mokinys įtraukiamas į mokyklos duomenų bazę, formuojama jo asmens byla.

36. Mokinio asmens byloje saugoma įgyto išsilavinimo pažymėjimo kopija . Originalas grąžinamas jo pateikėjui.

37. Mokinių paskirstymas į klases formuojamas direktoriaus įsakymu. Maksimalus mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokyklų pradinėse klasėse  -24 , kitose -30 mokinių.

38.Vienas sutrikusio ar riboto intelekto , kurčias, neprigirdintis, aklas, silpnaregis, turintis fizinę ar judėjimo negalią , kompleksinių suitrikimų, žymių kalbos ir komunikacijos sutrikimų mokinys  bendrojo lavinimo mokyklos bendrojoje klasėje prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Statistinėse ataskaitose nurodomas faktinis mokinių skaičius.

39. Klasėje maksimalus mokinių skaičius prasidėjus mokslo metams išimties tvarka gali būti didinamas ne daugiau kaip dviem.

40. Mokykla, komplektuodama klases, vadovaujasi Utenos rajono seniūnijų teritoriniu principu. Jeigu mokykloje yra vienas komplektas, tai minimalų mokinių skaičių klasėse nustato mokyklos steigėjas.

41. Mokinių, išvykstančių iš mokyklos per mokslo metus, tėvai privalo raštu nurodyti, kur ir dėlkokių priežasčių išvyksta.

42. Mokykla dėl objektyvių priežasčių negalimti užtikrinti mokiniui, besimokančiam pagal privalomojo švietimo programas, psichologines, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pagalbos, suderinusi su mokinio tėvais (įtėviais, globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine  tarnyba bei Vaikų teisių apsaugos skyriumi, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje.

43. Mokinys, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, jei jo elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su Vaikų teisių apsaugos skyriumi, gali būti pašalintas iš mokyklos. Mokyklos vadovas kartu su mokyklos steigėju arba bendru susitarimu, jo tėvams (įtėviams, globėjams, rūpintojams) dalyvaujant, mokinį perkelia į kitą mokyklą. Apie mokinio pašalinimą ir perkėlimą mokykla informuoja vietos savivaldybę.

44. Mokyklos taryba, mokytojų tarybos ir mokinių tarybos teikimu sprendžia mokinių šalinimo iš mokyklos klausimus.

45. Mokiniui išvykus iš mokyklos, jo asmens byla lieka mokykloje. Gavus mokyklos, kurioje mokinys tęsia mokslą, prašymą, mokyklai išsiunčiamos prašomų dokumentų kopijos arba pateikiama dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių (Žin.,2001,Nr.30-1009) 13 priede nustatyto pavyzdžio pažyma apie mokymosi rezultatus.

 

IV. MOKYKLOS MOKINIŲ TĖVŲ (ĮTĖVIŲ, GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

46. Mokinys turi teisę:

46.1. gauti informaciją aoie mokyklą, ugdymo programasm mokymosi formas;

46.2. į nemokamą mokymą mokykloje;

46.3. pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą;

46.4. sulaukęs 14 metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

46.5. gauti geros kokybės švietimą;

46.6. lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

46.7. pasirinkti pagrindinio mokymo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių program modulius, pasirenkamųjų dalykų programas, kursus;

46.8.burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą;

46.9. į psichologinę ir specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę, informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;

46.10. į socialinę pagalbą, jei tokios pagalbos negali jam suteikti tėvai (įtėviai, globėjai, rūpintojai);

46.11. mokytis savitarpio pagalba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje plinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo vietą;

46.12. į nešališką mokymosi pasiekimų įvertinimą;

46.13. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

46.14. atstovauti mokyklą (rajoną, šalį) įvairiose olimpiadose, konkursuose ar sporto varžybose;

46.15. įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises;

46.16. naudotis kitomis Specialiojo ugdymo įstatymo bei kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.

47. Mokinys privalo:

47.1. sudaręs mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką eglamentuojančių dokumentų reikalavimų;

47.2. stropiai mokytis, gerbti mokytojus ir kitus bendruomenės narius;

47.3. dalyvauti mokykloje organizuojamuose testuose, pasiekimų patikrinimuose;

47.4. sąžiningai atlikti skirtas užduotis;

47.5. mokytis pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų.

48. Mokinio atsakomybė:

48.1. už mokyklos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus gali būti taikomos drausminės auklėjamojo poveikio priemonės: pastaba, papeikimas, griežtas apeikimas, atitinkamas elgesio įvertinimas;

48.2. mokyklai mokinio padaryta žala atlyginama pagal Civilio kodekso 6.275 ir 6.276 straipsnius.

49. Tėvai (įtėviai, globėjai, rūpintojai) turi teisę:

49.1. reikalauti, kad vaikams būtų teikiamas valstybimius standartus atitinkantis išsilavinimas;

49.2. gauti informaciją apie mokyklą, ugdymo programas, mokymosi formas;

49.3. dalyvauti parenkant vaikui ugdymo programą, formą;

49.4. gauti informaciją apie vaiko ugdymosi sąlygas ir jo pasiekimus:

49.5. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

49.6. kartu su mokytojais spręsti apie vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

49.7. naudotis Specialiojo ugdymo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis;

50. Tėvai (įtėviai, globėjai, rūpintojai) privalo:

50.1. užtikrinti vaiko punktualumą ir reguliarų mokyklos lankymą;

50.2. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo;

50.3. užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;

50.4. bendradarbiauti su mokyklos vadovais, mokytojais, kitais specialistais, teikiančias specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžaint vaiko ugdymosi klausimus;

50.5. parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programas;

50.6. koreguoti ir kontroliuoti vaiko elgesį;

50.7. užtikrinti vaiko pasirengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą;

50.8. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo.

51. Tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) atsakomybė:

51.1. už vaiko padarytos žalos attlyginimą mokyklai atsako pagal Civilinio kodekso 6. 275 ir .276 straipsnius;

51.2. nevykdantys reikalavimo sudaryti sąlygas vaikui įgyti privalomą išsilavinimą arba galimybę mokytis  iki 16 metų atsako įstatymų nustatyta tvarka;

52. Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichologinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą.

53. Mokytojai turi teisę:

53.1. siūlyti savo individualias programas; pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas;

53.2. ne mažiau kaip per 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;

53.3. būti atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

53.4.dirbti savitarpio pagalba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą, atostogauti vasarą;

53.5. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

53.6. naudotis kitomis Specialiojo ugdymo , neformaliojo švietimo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis;

53.7. vertinti mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

53.8. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines, dalykines ir metodines grupes, būrelius;

53.9. mokytojų profesinių sąjungų atstovai netrukdomai dalyvauti sprendžiant pedagogų darbo klausimus darbovietėje;

54. Mokytojai privalo:

54.1. užtikrinti ugdomų mokinių saugumą pamokų ir mokytojo organizuojamos popamokinės veiklos metu, geros kokybės ugdymą;

54.2. ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;

54.3.laikytis teisės norminių aktų patvirtintų Mokytojo etikos normų ir mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų;

54.4.tobulinti savo kvalifikaciją;

54.5. suteikti pagalbą mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų  ugdymosi poreikių;

54.6. nešališkai vertinti mokinių mokymosi pasiekimus;

54.7. nuolat informuoti tėvus (įtėvius, globėjus, rūpintojus) apie jų vaikų ugdymosi poreikius ir pasiekimus;

54.8. direktoriaus pavedimu dalyvauti padiekimų patikrinimų, egzaminų organizavimo, vykdymo ir vertinimo komisijose;

54.9. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos skyrių;

54.10. formuoti mokinių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius;

54.11. pasiruošti pamokoms, neformaliojo ugdymo užsiėmimams;

54.12. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti mokinius, jų tėvus (įtėvius, globėjus, rūpintojus), kolegas ir mokyklos vadovus;

54.13. vykdyti kitas Specialiojo ugdymo ir kitų įstatymų nustatytas pareigas;

54.14. organizuoti mokiniams saugumo technikos pamokose instruktažus;

54.15. laiku ir teisingai pildyti dienynus, tvarkyti kitus mokytojo dokumentus (teminius planus, programas, spec.poreikių mokiniams ir pan.).

55. Už šių nuostatų 54 punkte numatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą mokytojui gali būti taikoma drausminė ar kitokia atsakomybė teisės aktų nustatyta tvarka.

56. Klasės auklėtojas privalo:

56.1. domėtis auklėtinių sveikata ir šiais klausimais palaikyti glaudžius ryšius su visuomenės sveikatos priežiūros specialist, kūno kultūros mokytojais;

56.2. tvarkyti klasės dienyną, mokinių asmens bylas, pažymių knygeles;

56.3. kontroliuoti, kaip auklėtiniai vykdo mokyklos nuostatus, vidaus tvarkos taisykles;

56.4. informuoti auklėtinius pasirašytinai apie saugaus elgesio taisykles ekskursijų metu, klasėje, mokykloje ar už mokyklos ribų organizuojamuose renginiuose ir atsakyti už jų saugumą ir drausmę;

56.5. domėtis mokinių darbo ir poilsio režimu, laiku informuoti tėvus (įtėvius, globėjus, rūpintojus) apie vaiko mokymąsi ir elgesį;

56.6. tarpininkauti tarp auklėtinių , jų tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) ir mokyklos administracijos bei dėstančių klasėje mokytojų, sprendžiant individualias auklėtinių problemas;

56.7. pažinti mokinių polinkius, poreikius, interesus, siekti, kad jie dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus, padėti mokiniams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį;

56.8. suteikti vaikui reikiamą pagalbą, pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos skyrių;

56.9. teisingai ir laiku tvarkyti klasės ir mokinių pasiekimus įteisinančią dokumentaciją;

57. Už šių nuostatų 56 punkte numatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą klasės auklėtojui gali būti taikoma drausminė ar kitokia atsakomybė teisės aktų nustatyta tvarka.

 

V. SAVIVALDA

 

58. Mokyklos taryba – aukščiausia savivaldos institucija, atstovujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (įtėviams, globėjams, rūpintojams), socialiniams partneriams ir vietos bendruomenei. Mokyklos taryba kuriama visų įstaigos veiklos sričių klausimais, kolegialiai nagrinėti ir spręsti; posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį, į juos gali būti kviečiami mokyklos vadovai, su mokyklos bendruomenės veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovai, kurie  nėramokyklos tarybos nariai.

59. Mokyklos taryboje mokiniai, tėvai ir mokytojai atstovuja lygiomis dalimis. Tarybos sudėtis – 9 nariai (3 mokiniai, 3 mokytojai ir 3 tėvai). Mokyklos tarybos veikloje gali dalyvauti vietos savivaldos atstovai.

60. Mokyklos tarybos nuostatus tvirtina mokyklos direktorius.

61. Nariai renkami dviejų metų kadencijai, po to jos sudėtis 2/3 atnujinama.

62. Mokinius iš 5-10 klasių į mokyklos tarybą renka mokinių susirinkimas slaptu balsavimu, paprasta balsų dauguma.

63. Kiekvienos klasės tėvų susirinkimas išrenka po vieną kandidatą į mokyklos tėvų komitetą, o komitetas išrenka tėvus į mokyklos taybą slaptu balsavimu, paprasta balsų duguma.

64. Mokytojai renkami Mokytojų tarybos posėdyje slaptu balsavimu, balsų dauguma.

65. Mokyklos tarybos pirmininką atviru balsavimu, paprasta balsų dauguma renka mokyklos tarybos nariai. Mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininku.

66. Mokyklos taryba už veiklą atsiskaito mokyklos bendruomenės bei vietos bendruomenės nariams kartą per metus.

67. Pagal savo kompetenciją Mokyklos taryba turi teisę gauti iš Mokyklos administracijos informaciją apie mokyklos veiklą.

68. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų tarybos narių, nutarimai priimami dalyvaujančiųjų paprasta balsų dauguma.

69. Mokyklos tarybos funkcijos:

69.1. plėtoti vaikų, tėvų, mokytojų ir kitų bendruomenės narių demokratinės gyvensenos patirtį;

69.2. numatyti Mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines veiklos kryptis, pritarti veiklos programai, nuostatams, vidaus tvarkos taisyklėms, ugdymo planui;

69.3. aptarti siūlymus dėl mokinių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, neformaliojo ugdymo užsiėmimų ir renginių organizavimo, programų, projektų rengimo. dėl vadovėlių užsakymo;

69.4. vertinti mokyklos vadovų vadybinę veiklą. Išsakyti nuomonę jiems atestuojantis;

69.5. ieškoti įvairių būdų benfrauti ir bendradarbiauti su kitomis institucijos savivaldos struktūromis, keistis patirtimi, organizuoti bendrus renginius, rengti projektus, svarstyti opias mokyklos problemas;

69.6. gali kontroliuoti mokyklos ūkinę ir finansinę veiklą, talkinti mokyklai, sprendžiant lėšų gavimo klausimus, padėti organizuoti paramą;

69.7. mokytojų tarybos teikimu spręsti mokinių šalinimo iš mokyklos klausimus.

70. Mokyklos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos, mokyklos direktorius, nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įsatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo tarybai svarstyti juos pakartotinai.

71. Mokytojų taryba – nuolat veikianti savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti.

72. Mokytojų tarybą sudaro mokyklos vadovybė, visi mokykloje dirbantys mokytojai, bibliotekininkas, spec.pedagogas, soc.pedagogas ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų Mokyklos savivaldos institucijų atstovai.

73. Posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis  Mokytojų tarybos posėdis.

74. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiaus kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

75. Mokytojų tarybos funkcijos:

75.1. aptarti ugdymo planų ir jų įgyvendinimo klausimus, svarstyti mokyklos veiklos programą, analizuoti pradinio ir pagrindinio ugdymo program realizavimo klausimus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

75.2. kartu su mokyklos soc.pedagogu, spec.pedagogu aptarti mokinių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

75.3. ugdymo turinį ir metodus derinti su mokyklai keliamais uždaviniais ir bendruomenės poreikiais, svarstyti pradinių klasių ir 5-10 klasių ugdymo(si) turinio derinimą tarpusavyje;

75.4. diskutuoti dėl mokyklos veiklos programos, nuostatų, aptarti ugdymo planų, bendrųjų ugdymo program įgyvendinimo;

75.5. svarstyti vaikų sveikatos, saugios veiklos, ugdymo(si), korekcijos, popamokinės veiklos klausimus, skatinti inovacijų paiešką ir patirties sklaidą;

75.6. atskiriems profesinio ugdymo klausimams spręsti steigiamos atskiros metodinės grupės.

76. Mokytojų tarybos pirmininkas yra mokyklos direktorius, o sekretorius renkamas iš mokytojų tarybos narių vieneriems metams mokslo metams atviru balsavimu, balsų dauguma.

77. Metodinę grupę sudaro to paties ar giminingų mokomųjų dalykų mokytojai. Mokytojo dalyvavimas savo dalyko metodinės grupės veikloje yra privalomas.

78. Metodinei grupei vadovauja pirmininkas, kurį rekomenduoja grupės nariai iš mokytojų metodininkų arba vyresniųjų mokytojų, o skiria mokyklos direktorius.

79. Susirinkimai kviečiami ne rečiau kaip kartą per trimestrą, o reikalui esant ir dažniau. Jie planuojami ir protokoluojami.

80. Metodinės grupės protokolai registruojami raštinėje ir saugomi mokyklos archyve.

81. Į susirinkimus gali būti kviečiami ir kitų mokyklos savivaldos institucijų atstovai.

82. Susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų metodinės grupės narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

83. Metodinės grupės funkcijos:

83.1.planuoja ir organizuoja metodinės grupės veiklą;

83.2.analizuoja metodinės grupės narių mokinių ugdymo rezultus, atsako už priemonių parinkimą ugdymo kokybei gerinti;

83.3. rūpinasi grupės narių kvalifikacijos kėlimu, teikia rekomendacijas mokytojui dėl atestacijos;

83.4. pritaria mokytojų parengtoms pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programoms, mokomųjų dalykų ugdymo planams;

83.5. dalyvauja ir teikia pasiūlymus rengiant mokyklos ugdymo planą, teikia pasiūlymus direktoriui dėl mokytojų pamokų krūvio;

83.6. inicijuoja renginių, konkursų, varžybų organizavimą;

83.7 .bendradarbiauja su mokyklos biblioteka užsakant vadovėlius, komplektuojant bibliotekos fondą, organizuojant mokinių ir mokytojų informacinių gebėjimų ugdymą. Planuojant ir vykdant projektinę veiklą;

83.8. organizuoja mokytojų savo darbo įsivertinimą ir įvertinimą;

83.9. teikia siūlymus mokytojų tarybai, mokyklos tarybai ugdymo proceso tobulinimo klausimais;

83.10. vykdo skubius ir trumpalaikius  mokyklos administracijos įpareigojimus, susijusius su ugdymo proceso organizavimu.

84. Mokinių susirinkimas – aukščiausia mokinių savivaldos institucija. Jis šaukiamas ne rečiau kaip kartą per mokslo metus. Jo darbe dalyvauja visų klasių susirinkimuose išrinkti 3 atstovai iš kiekvienos klasės.

85. Mokinių susirinkimas:

85.1. formuoja mokinių savivaldos institucijas;

85.2. renka mokinius į mokyklos tarybą;

85.3. rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;

85.4. svarsto mokinių savivaldos institucijų nuostatus ir teikia mokyklos direktoriui tvirtinti;

85.5. kartą per metus išklauso mokyklos mokinių savivaldos institucijų ataskaitas ir vertina jų veiklą.

86. Mokykloje veikia mokinių seimas, kuris remiasi demokratiniais rinkimų principais: slaptumu, visuotinumu, renkamas 1 metams.

87. Mokinių seimas – nuolat veikianti mokinių savivaldos institucija, kurios struktūrą, veiklos nuostatus svarsto mokinių susirinkimas, tvirtina mokyklos direktorius.

88. Mokinių seimas:

88.1.s varsto ir suderinęs su mokyklos vadovybe, tvirtina svarbiausių mokinių renginių planus;

88.2. planuoja ir organizuoja mokinių nepamokinį darbą ir laisvalaikį;

88.3. rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje;

88.4. svarsto mokinių teisių mokykloje ir už mokyklos gynimo klausimus;

88.5. inicijuoja mokyklos laikraščio ir sienlaikraščio leidybą;

88.6. priima sprendimus dėl neeilinio mokinių susirinkimo sušaukimo;

88.7. svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų projektus (vidaus tvarkos taisykles, ugdymo proceso organizavimo tobulinimo tvarką, mokinių elgesio vertinimą bei skatinimų bei nuobaudų skyrimo tvarką, mokinių teisių gynimo bei rūkymo ir narkomanijos prevencijos programas ir t.t.)

89. Mokykloje veikia 1-10 klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės, grupės ugdytinių tėvai renka balsų dauguma klasės tėvų susirinkime.

90. Tėvų komitetai kartu su mokytojais planuoja klasės susirinkimus ir padeda mokytojams spręsti iškilusiais organizacines problemas, teiki apsiūlymus klasės auklėtojams dėl ugdymo proceso gerinimo, padeda organizuoti nepamokinę klasių veiklą ir laisvalaikį.

91. Klasių tėvų susirinkimai deleguoja vieną tėvų atstovą į mokyklos tėvų komitetą.

92. Mokyklos tėvų komitetas deleguoja vieną tėvų atstovą į mokytojų atestacijos komitetą.

93. Mokyklos tėvų komitetai sprendžia su ugdymo procesu susijusius klausimus.

 

VI. STRUKTŪRA IR VALDYMAS

 

94. Mokyklai vadovauja direktorius, kuris:

94.1. teisės aktų nustatyta tvarka  skiria ir atleidžia mokytojus, auklėtojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis bei aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašus;

94.2. informuoja ir supažindina mokyklos bendruomenę su valstybine ir regionine švietimo politika, inicijuoja jos aptarimus ir įgyvendinimą;

94.3. vadovauja mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų, mokyklos švietimo program rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui;

94.4. skatina personalą kūrybinei veiklai, profesiniam tobulėjimui, planuoja efektyvų žmogiškųjų išteklių panaudojimą;

94.5. ugdymo(si) procesą ir jo priežiūrą organizuoja taip, kad mokiniams, turintiems ugdymo(si) sunkumų, būtų teikiama kokybiška parama ir pagalba;

94.6. kuria aplinką, atsižvelgiant į mokinių, kaip socialinės grupės, poreikius bei interesus,lygias galimybes visuomenėje;

94.7. vadybines pareigybes pavaduotojui paskirsto savitarpio susitarimu, sudaro galimybes jam savarankiškai dirbti, įpareigoja reguliariai atsiskaityti už nuveiktą darbą;

94.8. tvirtina įstaigos vidaus taisykles, jas suderinęs su mokyklos taryba;

94.9. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą;

94.10. koordinuoja mokyklos informacinės sistemos funkcionavimą;

94.11. analizuoja mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja mokyklos įsivertinimo vykdymą ir atsako už mokyklos veiklos rezultatus;

94.12. skiria specialiąją ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagogikos, psichologijos ir korekcinės pagalbos teikimu;

94.13. atsižvelgdamas į mokyklos tarybos ir mokytojų tarybos nutarimus, nustato mokinių pasiekimų vertinimo sistemą mokykloje, mokinių elgesio vertinimo, skatinimo ir nuobaudų sistemą;

94.14. atsižvelgdamas į metodinių grupių siūlymus, skirsto mokytojų pamokų krūvį;

94.15. rūpinasi mokyklos ryšiais su švietimo valdymo institucijomis, rajono savivaldos taryba, kitomis švietimo įstaigomis, organizacijomis, su tarptautinėmis švietimo įstaigomis, vietos bendruomene;

94.16. bendradarbiauja su tėvais;

94.17. užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius, demokratinį mokyklos valdymą, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personal profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokoms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams, aplinką;

94.18. nustatyta tvarka informuoja visuomenę apie mokykloje vykdomas programas, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, mokyklos vidaus audito rezultatus, mokyklos bendruomenės tradicijas;

94.19. organizuoja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, nustatyta tvarka teikia informaciją Egzaminų centrui;

94.20. užtikrina ugdymo kokybę atitinkančią Bendrąsiais programas;

94.21. atlieka mokyklos steigėjo priskirtas funkcijas ir kitas funkcijas, numatytas jo pareigybės aprašyme.

95. Už šių nuostatų punkte išvardytų funkcijų nevykdymą ar netinkamą vykdymą direktoriui gali būti taikoma drausminė ar kitokia atsakomybė teisės aktų nustatyta tvarka.

96. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui:

96.1. organizuoja ugdymo programų įgyvendinimą, pamokų ir neformaliojo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

96.2. vadovauja specialiųjų poreikių vaikų integravimosi program įgyvendinimui;

96.3. analizuoja vaikų ugdymo(si) pasiekimus, stebi ar jie atitinka brandos rodiklius;

96.4. teikia profesinę pagalbą mokytojams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

96.5. skatina mokytojus tobulimti profesinį meistriškumą, dalykiškai bendradarbiauti, atestuotis;

96.6. koordinuoja įsivertinimą, sudaro veiklos kokybės vertinimo grupes pagal pasiskirstytas sritis;

96.7. bendradarbiauja su mokytojais, tėvais ir kitais bendruomenės nariais, buria juos į komandą;

96.8. organizuoja tėvų švietimą;

96.9. informuoja tėvus ir kitas suinteresuotas institucijas apie vaikus, vengiančius privalomo mokymosi klasėse;

96.10.administruoja mokinių, ikimokyklinės grupės ir priešmokyklinio amžiaus vaikų duomenų bazes, tvarko apskaitos knygas, mokymosi pasiekimų, išsilavinimo, kvalifikacijos pažymėjimų išdavimą;

96.11. pavaduoja laikinai nesantį direktorių (ligos, atostogų, komandiruočių ir kitais atvejais).

97. Už šių nuostatų 96 punkte funkcijų netinkamą vykdymą direktoriaus pavaduotojui gali būti taikoma drausminė ar kitokia atsakomybė teisės aktų nustatyta tvarka.

 

VII. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

 

98. Direktorių skiria ir iš darbo atleidžia steigėjas Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka.

99. Mokyklos darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš darbo mokyklos direktorius Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

100. Darbo apmokėjimo tvarką mokyklos darbuotojams nustato Darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministro įsakymai, steigėjo sprendimai.

 

VIII. ATESTACIJA. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

 

101. Mokyklų vadovai ir mokytojai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

102. Mokytojų atestaciją vykdo atestacijos komisija, kurios sudėtį tvirtina steigėjas ar jo įgaliotas asmuo.

103. Mokytojas, perėjęs dirbti į kitą mokyklą, gali atestuotis ne anksčiau kaip po vienerių metų, pateikęs buvusios mokyklos vadovo patvirtintas 2-3  paskutinių metų veiklos savianalizės anketas arba mokyklos vadovo patvirtintą savo veiklos įsivertinimo aprašą (jeigu buvusioje mokykloje nebuvo savianalizės anketų).

104. Darbuotojai gali tobulinti turimą kvalifikaciją tarptautiniuose, respublikiniuose, apskrities, rajoniniuose kursuose, seminaruose, mokymuose, pries tai raštu informavę mokyklos  direktorių ir direktoriui pasirašius įsakymą dėl darbuotojo siuntimo tobulinti kvalifikaciją. Kvalifikacijos tobulinimo išlaidos apmokamos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

IX. PASIEKIMŲ PATIKRINIMAI

 

105. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas organizuojamas ir vykdomas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

 

X.IŠSILAVINIMO, KVALIFIKACIJOS, PASIEKIMŲ PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

 

106. Mokyklos pažymėjimų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta tvarka.

107. Pažymėjimų išrašymą, teikimą, apskaitos knygų tvarkymą švietimo įstaigoje reglamentuoja mokytojų taryboje apspręsta, direktoriaus įsakymu  patvirtinta tvarka. Pažymėjimų išrašymą, teikimą, apskaitos knygą tvarko raštvedė-sekretorė.

108. Kvalifikacijos pažymėjimų išdavimas ir apskaita vykdoma pagal griežtos atsiskaitomybės blankų išdavimo tvarką. Kvalifikacijos išdavimą ir apskaitą vykdo raštvedė-sekretorė.

 

XI.MOKYKLOS RYŠIAI

 

109. Mokykla yra pavaldi steigėjui.

110. Mokykla bendradarbiauja su jo veiklai įtaką darančiais juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos priežiūros, mokslo, kultūros, sporto, teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos ir kitomis įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis).

111. Mokykla gali bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių švietimo įstaigomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo mokytojais, mokiniais, vadovaudamasi galiojančiais įstatymais gali jungtis į asociacijas, stoti į tarptautines organizacijas, dalyvauti tarptautinėse programose ir projektuose.

 

XII.MOKYKLOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

 

112. Veiklos įsivertinimą organizuoja ir atlieka mokykla.

113. Mokyklos veiklą prižiūri steigėjas ir savivaldybės švietimo padalinys nuostatų numatyta tvarka.

114. Bendrosios švietimo politikos vykdymą prižiūri Švietimo ir mokslo ministerijos ir Utenos apskrities viršininko administracijos švietimo priežiūros skyrius, vadovaudamiesi Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

115.Mokyklos finansinę veiklą prižiūri valstybės kontrolės įgaliota institucija bei savivaldybės kontrolieriaus tarnyba.

 

XIII. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS

 

116. Mokykla patikėjimo teise Lietuvos Respublikos ir kitų teisės aktų bei steigėjo nustatyta tvarka valdo ir naudojasi priskirtais pastatais, inventoriumi, transport bei mokymosi riemonėmis.

117. Mokykla yra išlaikoma iš valstybės ir savivaldybės biudžeto pagal patvirtintą sąmatą ir iš kitų lėšų šaltinių.

118. Mokykla yra paramos gavėja ir gali gauti lėšų iš įvairių fondų, program, fizinių ar juridinių asmenų.

119. Lėšos naudojamos mokyklai priskirtoms funkcijoms vykdyti teisės aktų nustayta tvarka.

120. Mokykla gali turėti pajamų iš ilgalaikio turto ir sporto sales nuomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

121. Finansines operacijas vykdo mokyklos buhalteris.

 

XIV. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

 

122. Mokyklos nuostatus, pritarus mokyklos tarybai, tvirtina jos steig4jas.

123. Mokyklos nuostatai keičiami ir papildomi steigėjo, mokyklos direktoriaus arba mokyklos tarybos iniciatyva. Naują nuostatų redakciją arba pataisas tvirtina steigėjas.

 

XV. DOKUMENTŲ VALDYMAS IR SAUGOJIMAS

 

124. Mokyklos dokumentų saugojimą ir valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Raštvedybos taisyklės, Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės, Bendrojo lavinimo mokyklų pavyzdinė bylų nomenklatūra.

125. Direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo atsako už bylų nomenklatūros ir archyvų tvarkymą ir saugojimą.

 

XVI. MOKYKLOS REGISTRAVIMAS, PERTVARKYMAS IR lIKVIDAVIMAS

 

126. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

127. Mokykla reorganizuojama, likviduojama  ar pertvarkoma vadovaujantis Civiliniu kodeksu, biudžetinių įstaigų ir Švietimo įstatymais. Atliekant šias procedūras laikomasi Bendrojo lavinimo pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai tekiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąraše išdėstytų kriterijų ir mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinkle kūrimo taisyklių.

 

XVII. NUOSTATŲ ĮFORMINIMAS

 

128. Mokyklos nuostatai, jų pakeitimai ir papildymai įforminami vadovaujantis Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklėmis, visi lapai sunumeruojami.

 

Mokyklos direktorius                                              Rimantas Žvirblis