Septintasis projekto vizitas į Portugaliją

Septintasis projekto vizitas į Portugaliją

Saulėtą kovo 20 rytą nusileidome Lisabonoje. Portugalija pasitiko neįprastai šiam laikui šiltu oru. Traukinuku nudardėję iki Abrantės miestelio, susitikom išsiilgtus portugalų koordinatorius.
Pasiekę viešbutį, atsipūtėme ir leidomės apžiūrėti žavaus, kalnuose įsikūrusio miestelio. Pasigėrėję citrinmedžiais, apelsinais apkibusiais apelsinmedžiais, su nekantrumu laukėme rytojaus, kada galėsime susitikti kitų šalių koordinatorius.
Kovo 21 dieną pradėjome mokykloje. Apžiūrėjome mokyklos pastatų kompleksą, kuris suskirstytas atsižvelgiant į ten mokomus dalykus. Po pietų buvome pakviesti stebėti koncerto. Koncerto metu skambėjo vietos poetų eilės, Lenkijos, Kroatijos bei Ispanijos delegacijos demonstravo savo tradicinius žaidimus, o renginiui įsibėgėjus žavėjomės portugalų liaudies šokiais. Į viešbutį grįžome kupini naujų įspūdžių.
Saulėtą kovo 22 d. rytą visa projekto „Tradiciniai žaidimai- laimingesni vaikai, gražesnis pasaulis“ komanda pajudėjo į žavų miestelį – Nazarė. Tai nedidelis, buvęs žvejų miestelis, kuriame galima ne tik paragauti šviežios žuvies bei jūros gėrybių patiekalų ar pamatyti, kaip saulėje džiovinama žuvis, bet ir pasidžiaugti paplūdimiu bei pasigrožėti tradiciniais moterų drabužiais su 7 sijonais.
Kovo 23 dieną vykome į senuosius amžius menantį Tomaro miestą. Tamplierių paslėpti turtai, o galbūt ir šventasis gralis kaitina daugelio keliautojų, rašytojų protus. Kai kas tikina, kad tamplieriai slapta veikia ir iki šiol. Todėl viešint Portugalijoje sunku atsilaikyti pagundai pasižvalgyti viduramžiais alsuojančiame Tomaro mieste, kuriame kurį laiką buvo įsikūrę iš daugelio pasaulio valstybių išguiti tamplieriai.
Ant kalvos plytintis miestas ir dabar primena didžiulę sunkiai įveikiamą tvirtovę. Iš visų pusių jį juosia aukštos kuorais užsibaigiančios sienos, jungiančios už jas dar aukštesnius bokštus. Po šį buvusį uždarą miestą reikia vaikščioti tik pėsčiomis, kitaip nepajusi nei jo dvasios, nei jo grožio. Tomarą skersai ir išilgai kerta dvi didelės gatvės, sudarančios savotišką kryžių, kurio galai taisyklingai nukreipti į visas keturias pasaulio šalis. Išlikęs čia ir romėnų laikais statytas akvedukas, ilgus metus aprūpinęs miestą geriamuoju vandeniu. Tačiau kažin ar šiandien Tomaras būtų toks garsus ir taip gausiai lankomas turistų, jei viduramžiais čia gyvenę tamplieriai nebūtų palikę iki šiol iki galo neatskleistų paslapčių.
Tamplierių įkurtame vienuolyne iki šiol yra puikiai išsilaikiusi įspūdinga bažnyčia. Altorius čia įrengtas pačiame kryžiaus formos šventyklos viduryje. Išpuoštas, auksu tviskantis statinys tiesiog alsuote alsuoja paslaptingumu. O gal būtent čia yra paslėptas taip ieškomas šventasis gralis.
Kovo 24- oji diena, skirta apžiūrėti Lisaboną. Deja, tą dieną Portugaliją merkė lietus. Apžiūrėti žaviąsias Aukso, Sidabro gatves, didingus fontanus, monumentus galėjome tik pro autobuso langą. Pasimėgavome tradiciniais gardėsiais, juoda it smala kava, pajudėjome viešbučio link ruoštis kelionei į gimtąją Lietuva.
Į namus parvežėme pilnus lagaminus geros nuotaikos bei gražiausių prisiminimų apie saulėtąją Portugaliją.

Projekto koordinatorės
Jolita Gudeliūnienė,
Rita Morozovienė