Pasinaudokime esamomis galimybėmis

Lietuva, kaip ir dauguma Europos valstybių, išgyvena ekonomiškai sunkų laikotarpį. Finasiniai nepritekliai slegia įvairias sritis, taupoma netgi švietimo sąskaita(uždaromos mokyklos, trūksta pinigų šiuolaikinėms mokymo priemonėms). Tačiau atsiranda ir naujų galimybių savitai ugdyti jaunimą. Tokį šansą suteikia Švietimo mainų paramos fondas, administruojantis Europos komisijos ir LR Vyriausybės finansuojamas iniciatyvas švietimoir profesinio mokymo srityse. Šio fondo paramos dėka, bendraudami su kitų valstybių švietimo sistemų darbuotojais, turime galimybių geriau ugdyti, lavinti Lietuvos vaikus bei gerąją lietuvišką patirtį skleisti kitose valstybėse.

Pasinaudokime esamomis galimybėmis

Lietuva, kaip ir dauguma Europos valstybių, išgyvena ekonomiškai sunkų laikotarpį. Finasiniai nepritekliai slegia įvairias sritis, taupoma netgi švietimo sąskaita(uždaromos mokyklos, trūksta pinigų šiuolaikinėms mokymo priemonėms). Tačiau atsiranda ir naujų galimybių savitai ugdyti jaunimą. Tokį šansą suteikia Švietimo mainų paramos fondas, administruojantis Europos komisijos ir LR Vyriausybės finansuojamas iniciatyvas švietimoir profesinio mokymo srityse. Šio fondo paramos dėka, bendraudami su kitų valstybių švietimo sistemų darbuotojais, turime galimybių geriau ugdyti, lavinti Lietuvos vaikus bei gerąją lietuvišką patirtį skleisti kitose valstybėse.

Utenos r. Vyžuonų pagrindinė mokykla kasmet pasinaudoja šia galimybe. Praėjusiais, 2011-2012 mokslo metais, baigėsi vieno iš Comenius mokyklų partnerysčių finansuojamo projekto – “Pasakų pasaulis” – veikla.Tačiau, pamačiusi, koių didelių galimybių moksleivių ugdymo bei mokytojų kvalifikacijos kėlimo srityje teikia projektinė veikla, grupelė sumanių mokytojų dar praėjusiais mokslo metais parašė kitą projektą ir prioritetine tvarka gavo Švietimo mainų paramos fondo pritarimą šio projekto finansavimui.

Tad 2012-2014 metais vyžuoniškiai moksleiviai, jų tėveliai, mokytojai ir kiti mokyklos bendruomenės nariai kartu su dar aštuoniomis valstybėmis domėsis tautiniais žaidimais. Projekto “Tradiciniai žaidimai – laimingesni vaikai, gražesnis pasaulis”(“Happy children happy world with traditional games”) idėją pasiūlė jį koordinuojanti valstybė – Turkija. Jos partnerėmis tapo po vieną Čekijos, Vengrijos, Lenkijos, Kroatijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Portugalijos ir Lietuvos mokyklą.

Vyžuonų pagrindinės mokyklos projektą vykdančių darbuotojų grupės koordinatorės - mokytojos Rita Morozovienė ir Jolita Gudeliūnienė. Anot koordinatorių, į šį projektą buvo įsijungta dėl to, kad žaidimai yra neatsiejama vaiko gyvenimo dalis. Jau pirmieji vaikučio žaidinimai rankutėmis, pirščiukais(“viru, viru košę...”), šokdinimai ant kelių(“kuc, kuc Kamajuos...”), kūdikio supimas – emocingo žmogaus lavinimo, supažindinimo su aplinka pradžia. Vėliau prasidedantys rateliai, dialoginiai bei vaidybiniai žaidimai padeda vystyti mąstymą, judesius, vaikui net nesuvokiant formuoja jo dorovines nuostatas, teikia būsimiems darbams reikalingų žinių. Tautiniuose žaidimuose savitai užkoduota kiekvienos tautos savimonė. Juk žaidimas – tai sąlyginis pasaulio dalies modelis. Čia dalyvauja visa, kas yra aplink: ir dangaus kūnai, ir gyvūnai bei augalai, ir šeimos nariai.Tautiniuose žaidimuose imituojami nuo seno to krašto žmonių dirbti darbai, skatinama teisingai jais pasiskirstyti šeimoje.

Mokinių paklausus, kokius jie žino tautinius žaidimus, dažniausiai atsakymuose minimas mums svetimas, bet vis labiau “savėjantis” -  krepšinis. O, kad tokio populiarumo sulauktų lietuviška “Ripka”, “Čižas” ar “Kiaulė”?! Juk tai mūsų protėvių kasdieniniai judrieji žaidimai.

Šiandien, kai didelė dalis  jaunų žmonių iš Lietuvos išvyksta gyventi ir dirbti į užsienį, labai svarbu, kad jie turėtų gerai susiformavusius, tvirtus tautinio charakterio pagrindus ir lietuvišką kultūrą skleistų kitose valstybėse. Projektas “Tradiciniai žaidimai – laimingesni vaikai, gražesnis pasaulis” ir skatins moksleivius puoselėti tautinės kultūros dalį – žaidimus, bus stengiamąsi į projekto veiklą įtraukti tėvus, globėjus bei senelius, kurie, kartu su vaikais žaisdami, ne tik prisimins savo vaikystę, bet ir perduos kitoms kartoms nuo senų laikų puoselėtas vertybes. Projekto veikla bus integruota į ugdymo procesą, tad 4-8 klasių mokinia dažniau patirs teigiamų išgyvenimų, nes mokysis žaisdami. Projekto vykdymo laiku dalis moksleivių, lydimi mokytojų, turės galimybę išvykti į kitas valstybes ir mokyti lietuviškų žaidimų tų valstybių vaikus. Užsienio mokyklų moksleiviai savo tautos žaidimus atveš į Lietuvą.

Šių metų spalio 11-16 dienomis visų valstybių projektų koordinatoriai renkasi į pirmąjį susitikimą Turkijoje, Izmiro mieste. Čia bus aptarta tolimesnė veikla, pasidalinta darbais.

Tad, ieškodami įvairesnių ugdymo galimybių, visada jų surasime. Ir ne tik pačioje Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. O rūpindamiesi, jog iš šalies kitur gyventi išvykę mūsų piliečiai nenutautėtų, bet išliktų lietuviais ir skleistų lietuvybę, ir šeimose, ir mokyklose stenkimės išsaugoti, puoselėti, o kai kuriais atvejais netgi suformuoti orią lietuvio, kaip kultūringos tautos atstovo, sampratą.

Saulė Nagienė
Vyžuonų pagrindinė mokykla