Vyžuoniškių edukacinė kelionė

 

Vyžuonų pagrindinės mokyklos moksleiviai, vadovaujami istorijos mokytojų Dianos Žvirblienės ir mokyklos direktoriaus Rimanto Žvirblio, vykdė projektą „Mūsų kraštas spaudos draudimo laikais“.

Vyžuoniškių edukacinė kelionė

 

Vyžuonų pagrindinės mokyklos moksleiviai, vadovaujami istorijos mokytojų Dianos Žvirblienės ir mokyklos direktoriaus Rimanto Žvirblio, vykdė projektą „Mūsų kraštas spaudos draudimo laikais“. Pirmasis kelionės maršrutas buvo Panevėžio ir Kėdainių rajonai. Aplankėme garsiausią knygnešių knygų slėpimo buveinę Ustronės kaime. Teko pamatyti ir upelį, per kurį nuo caro žandarų spruko net pats Jurgis Bielinis! Pakeliavę knygnešių, keliais leidomės aplankyti Tėvo Stanislovo kapo, bažnyčios bei klebonijos. Gidė supažindino su Tėvo Stanislovo nuostabiais kalvystės darbais: labai patiko įspūdingi metaliniai kryžiai, įvairios saulutės. Eksponatų gausybė. Tėvas Stanislovas darbo terapija gydė paklydusias narkomanų ir alkoholikų sielas. Vienuolis Stanislovas miegojo labai kietoje lovoje, taip jis norėdavo, kad išlikti sveikas, neiškrypusiu stuburu.

 

Gidė parodė Tėvo abitą, kurį susijuosdavo virve trimis sumegztais mazgais, liudijančiais neturtą, skaistybę, amžiną tarnystę Dievui.

Pasisvečiavome dvasininko įrengtame muziejuje, kur surinkti visos Lietuvos kunigų rūbai.

Aplankėme Paberžės bažnyčią. Joje vyrauja mėlyna spalva, gražūs vitražai. Jos vidus ganėtinai kuklus. Tėvas Stanislovas nemėgo beprasmiškų blizgučių, neleisdavo neskoningai jų prikabinti. Vaikus - labai mylėjo, bažnyčioje buvo įrengęs pasakų namelį, kuriame buvo daug gražių žvakidžių, išmargintų įvairiausiais raštais.

Šaltą lapkričio dieną vėjas plėšė likusius medžių lapus ir jais klojo Tėvo Stanislovo kapą, esantį bažnyčios šventoriuje. Kapas kuklus - ant kapo medinis kryžius, simbolizuojantis vienuolio virvę su trimis abito mazgais...

Netoli bažnyčios įsikūręs vienintelis Lietuvoje Sukilėlių muziejus. Čia pamatėme daug senovinių eksponatų, sukilimo nuotraukų, atspindinčių tuometinę lietuvių drąsą, ryžtą ir pasiaukojimą Tėvynei.  Mūsų kartos moksleiviams reikėtų tik mokytis meilės savo Tėvynei iš gyvų pavyzdžių, sustingusių senovinėse fotografijose ir metraščiuose.

Dar lankėmės Biržų pilyje. Matėme daug senovinių eksponatų. Įspūdį paliko didžiulis pastatas. Pilyje mums vyko „lekcija“; (taip slaptojoje mokykloje buvo vadinama pamoka). Sužinojome, kad prieš šimtą metų skaitymas buvo vadinamas „slibizavojimu“, o rašymas „drukavojimu“. Rašėme su žąsies plunksnomis. Mums patiko tokia pamoka, kokias žmonės turėdavo prieš šimtą metų.

Teko svečiuotis ir Vilniuje. Vilniuje aplankėme Nacionalinį muziejų ir Gedimino pilį. Nacionalinio muziejaus pirmame aukšte buvo pasakojama apie karius, partizanus, o antrame aukšte viskas buvo vien apie slaptąją mokyklą. Mes gidės pasakojimų klausėmės susėdę ant grindų. Muziejuje buvo daugybė eksponatų, kuriuos prisiminsime dar ilgai.

Už šias prasmingas išvykas esame dėkingi Vyžuonų pagrindinės mokyklos mokytojams Dianai Žvirblienei ir direktoriui Rimantui Žvirbliui bei autobuso vairuotojui Valentinui Skardžiui.

Vyžuonų pagrindinės mokyklos

7 klasės mokinė,

Karolina Bieliauskaitė.